Ach, tos senos pavydžios kaimynės
Nužiūrėjo akis ir kasas.
Blanko rudenio žvilgsnis vėlyvas,
Metė lapais jaunystės dienas.
Nužiūrėjo — šalna greit pakando.
Liko niūrūs, nuplikę laukai.
Ach, tos senos pavydžios kaimynės —
Tik pro langus matyti žiedai.
.....................................................
Rievės, medžio kamieną apjuosę,
Išvagojo vagas ir veide...