Ak, nubėgo, nuvilnijo!
Rudenėlis vasarėlę
Vyte vijo — nepavijo,
Vėjuos plaukus susivėlė.

Bandė voro siūlais gaudyt,
Obuolių kvapu vilioti,
Ankstų rytmetį išaustą
Lapų kilimą pakloti.

Vasarėlė jam šypsojos
Astrom suknią pasikaišius,
Tik akimirkai užsuko
Paragauti rudens vaišių.

Pabučiavo raudonskruostį,
Nuskuodė laukais išdykus,
Ramunėlę nusiskynus
Visą derlių jam paliko.

Atsiduso rudenėlis,
Ašarom pradėjo lyti.
Kol žiemužė pasirodys,
Derlių teks vienam tvarkyti.