Pasilenk, Žmogau, prie žemės.
Tau ji kalbės:
Teauga medžiai, žolės,
Težydi gėlės.
Išrauk piktžoles iš savo daržo
Ir melą iš Temidės lūpų.
Tegu į Dangų kyla
Teisiųjų rankos, mintys...
O iš tenai išgirsi:
Žmogau, jei protas nepadėtų
Pakilt žydėjime ir meilei, –
Tu su malda glauskis
Arčiau prie mūsų.
Ir tu laimėsi.