Galų gale saulė mums visiems atleido.
Patraukusi šalin tamsius debesų skiautinius,
Tik keliom minutėm užsuko į akmeningąją priemenę.
Pro siaurutį slėnio koridorių
Ji šypsniu palydėjo sunkiai
Į viršūnes kopiančius maumedžius.
Tylumoj vienišos medinės trobelės
Snaudė laukdamos nutolusių šeimininkų.
Laisvosios avys rado čia rojų.
Tik lynojant.

Fekingstad, 2012 08 03