Biliūno Brisius mums širdį suvirpino,
Bet ne, negalima taip teigti —
Tai šuo, kuris pasirinko pats sau dalią
Išeidamas laukuosna.

Galbūt siužetą keist galėjom,
Bet kam, nėra prasmės tokiems darbams,
Nes pasaulį sutvėrė Dievas,
Ir taip turėjo būt.

Gyvatės įsikišimas mums nuodėmę paliko.
Tad išgelbėk šunį, miela gyvate,
Ir sugadinsi tai, ką Jis nusprendė,
Nes būsi pasmerktas tu amžiams.
Juk ne šiaip mums suvirpino širdį
Tas Brisius Biliūno.