- - - - - - - - kartais bandai
pamiršti protinį skausmą,
būti šiek tiek legaliai pamišęs,
panašus į paukštį, varną, drugelį,
kurmį, kuris žinodamas, kad žus,
                 drįsta pereiti kelią.

                 Bet...
        Ne.

Trypčioji, vingiuoji ties linija,
baimė pilna pašalinių akių -
               įsikūnija prastovos.

Ir tik spalio klevai,
rasotai nuraudę,
juokiasi iš tavo kaulinio sąstingio.