ryte iš lovos lipt sunku
šalta gryčioj kad kur galas
žvilgt pro langą nustembu
ant klevo parašyta spalis

kieme katės nekniaukia
meilėms visoms finalas
jos serenadų nebetraukia
kai šąla antras galas

mergos neberodo papų
rudeninį oras blogas
į smegenis prikrito lapų
turbūt prakiuro stogas