Nueit rudens taku

Nueit rudens taku... Gerai, kam lemta
Tarsi ne kojom eit, bet skriet lengvai,
Jaust žemės grožį, džiaugsmo vertę
Ir neliūdėt, nešaukt, kad pavargai.

Nueit rudens taku – laimėti ilgą kelią,
Suprast —  gyvenimas — didžiausia dovana.
Tegul auksiniai lapai vėjo šoky šnara —
Tokia jų šiandien tau skirta daina.

Nueit rudens taku, kai dosniai saulė šviečia,
O pats dangus lyg kviečia pas save.
Tai tiktai ženklas — jauti? Rugsėjis liečia
Su šypsena nuraudusiam kleve.
skroblas