Jau liepžiedžiai apsunkę svyra
Jau liepžiedžiai apsunkę svyra –
Taip nelauktai, taip nelauktai –
Paimki, vėjau, mano lyrą –
Suskeldėję svajų krantai,
O bangos šaltos nesvetingos
Palieka liūdesio žymes
Baltam Krante... Ir pėdos dingo –
Jose žaibais juk rašėm mes
Tą geismą šviesų ir nekaltą
Pirmosios meilės paslapty –
Kvatoja liepuos naktį baltą
Žieduos šešėliai nešventi,
Tarp blunkančių gatvių miražų,
Pajacu raičiojas lietus,
O liepos savo veidą gražų
Jau tiesia į šalnų vartus...