Dievai glostė temstantį dangų
Ir diena liovėsi vergiškai lijus.
Vakare prarijęs kąsnį sprangų
Rytą gimsta naujas Vergilijus.

Jis rašo savo jausmų Eneidą
Apie klystantį žmogų ir Troją.  
Ir dievą, kurio žmogišką veidą
Istorijos griuvėsiai pilki užstoja.

Naivią maldą tyliai kartoja,
Melsdamas močią savo Junoną.
Ir karas su lotynais rytą sustoja
Pagal seną dievų taikos kanoną.

Laikas suka atgal istorijos ratą,
Sekvencijom maldą ilgą kartoja.
Groja Bachas vargonais tokatą –
Muzikos dievas guodžia artoją.