Aš noriu užsidėti kaukę tavo
Su nuolat besikeičiančiais veidais
Ir nusigręžt nuo tų, kurie maldavo,
Ir apkabinti tuos, kurių kratais.

Dar noriu važinėtis mersedesu,
Kostiumo juodo, batų Santoni,
Apšviest kitus, kai dega šviesos,
Riebiausią kąsnį rinktis dubeny.

Iškilti virš visų, nes tokiu tapęs
Paviršium upės plauksiu lyg puta
Ir išdidžiai įėjęs, mesiu – labas,
Ir išrikiavęs jas – pirštu – kita...

Juk taip gyvent be galo lengva, miela –
Sukiesi tu ir sukas Planeta.
Kai mirsi – Viešpats tavo sielą,
Ne velnias ims – juk nupirkta vieta...