Tuščiu vežimu atrieda pasišnekėti tamsa,
Iš kur ji žino, kada tau blogiausia diena?
Galbūt tiksliau — atkarpa, juk ne visa diena...

Kas diriguoja, ką būtent tam tuo metu pasiųst,
Kur davikliai blogų akimirkų sustatyti?
Gi radę perprogramuotume, ilgai netruktumėm…

Vos tik pasijutus nekaip,
Džiaugsmas prieš akis išdygtų
Ir kupinas gerų emocijų paklaustų:
— Kas yra? Baik tu, pasijuokime!