Purpurinio vakaro žaros
Dvelkia šiluma tolių keliais.
Per negrįžtamų šimtmečių ašaras
Mes paliekame meilę kitiems.

Ir jausmus, ir mintis, ir svajones,
Netgi karštą alsavimą tų,
Tų, kurie mus lydės per klajones,
Kol surasime taką širdžių.