Po dviem kableliais — tos pačios skylės
Skylės skylės
Visam pasauliui
Esu atviras
Kaip dėmė
Baltoj istorijoj
Sulopytų
Vainikų skaros
Neišvėdintos
Kandžių
Tyliai tyliai
Padėjau du
Ant laimės vyrių
Kad pasvyruotų
Pasiglemžė dieną naktis
Kablys ne tik žuviai
Žmogui
Žvynais apdabintam
Skylėse išgyvenus
Į erdvę pakilus
Nusileist jokio noro