Šimtas vandenynų nuskalauja
Mano kriauklę, ausyse palikdami
Svetimos bangos skilimą į akmenis.

Įstengiu prisiminti tik rūką.
Jis šiąnakt taip lėtai
Iš tavo vyzdžių
Mažom rankytėm sverdamasis
Ropoja mano skruostais,
Kol telieka pabirusi prisiminimų
Dėlionė, kadaise, rodos,
dar turėjusi vardą.