Ty kur žiba ryžkiausios žvaigždialės danguj,
Kur prabėgci tarp pušialių akvatna mišku,
Ty kur traukia pariajus an žemės prigulci
Ir sugerci in savi gardų kvapų laukų –

Tas Dzūkijos kampaicis – tėviškėlė mana –
Ty kap Dzievo užancyj spakainai būnu.
Cykiai cykiai pirkialėj anksciau laukė mama
Ir dabartės rieškutėm pilnom atilsėlį semiu.