Žuvinto palių prieigos. Vakaras. Leidžiasi saulė. Pakylame į apžvalgos bokštą. Kalbamės pašnibždomis, kad nesutrikdytume palių vakaro ramybės. Tuoj iš laukų turi parskristi nakvoti gervės. Rankose žiūronai, prie atvertų bokšto langų — teleskopai. Saulė nyra į horizontą... O gal jos šiandien nakvos ne čia?.. Gal nesulauksime?..

Staiga vakaro žaros nutviekstoj debesies keteroj pasigirsta klykavimas ir išnyra Jos... Bandome skaičiuoti... Iš kito debesies išnyra kita virtinė... Dvylika, dvidešimt, trisdešimt... Nakvynei išsirenka saugiausią Žuvinto palių dalį — rytinį paežerės pelkės pakraštį.

Vos atplasnoję paukščiai rikiuojasi į vieną eilę, minutę kitą pailsi ir... prasideda gervių vakaro šokiai. Keliasdešimt paslaptingųjų išdidžių palių paukščių sustoja į taisyklingą liniją, o viena išeina į priekį ir pradeda savo gracingąjį saulėlydžio šokį. Po kelių minučių ji stoja į rikiuotę, o šokti išeina kita...
Saulė dingsta už horizonto. Vėsoka. Grįžtame į krantą. Paežerės sodyboje bumbsi į žemę obuoliai... Po savaitės gervės sušoks paskutinį savo šokį...