Ilgesio paukščiai prieš naktį nutyla,
virpančios sutemos glaudžia gėles.
Paklydę svajonės į vakaro tylą,
į tylą sugrįžta ieškoti tavęs.

Alkanas laikas akimirką trapią
grąžina prabėgusius vėlei metus.
Ilgesio žemėje vasara kvepia,
kvepia žiedai, kurių nebebus.

Virpantis oras... Paklydusios mintys...
Sustoję ties kryžkele mūsų jausmai...
Ilgesiu meilę ir širdį pagirdyk,
pagirdyk mane paskutiniais lašais.