Iš minčių krašto
*
Atsivėrė man mintis, visų pirma, ką ji padarė, tai priėjusi prie manęs garsiai tarė:
— Taip, tai buvau aš, šoviau tau į galvą...
*
Ir aš mačiau, atėjau ir nusikaltimo vietoje pagavau jį, iš tuščio į kiaurą bepilstantį. Kaltės savo
niekaip nepripažino, gynėsi, kad iš kiauro į tuščią norėjęs, bet netyčia sumaišęs...
*
Vieną ankstų pavasario rytą į miestelį atšlubavo nepatenkintas meškinas. Pirmam jį pamačiusiam ir
paklaususiam, ko jis čia norįs, meškinas atsakė:
— Žinai ką, mielas pone, galiu pasakyti taip: gyvenimas yra pasikartojančių veiksmų kratinys!
Vėl žiemą pramiegojau!