Per pilnatį sukosi tūkstantis saulių,
Kurios spindėjo šiluma ir briliantais.
Kažkas buvo ne taip? Apgailestauju.
Nakties metu skaidri rūko rasa krenta.

Naktis atėjo kareiviškais žingsniais,
Bandė vandenų mirgėjimą užgesint.
Medžiai juda nakty, jų šakos linksi.
Ar kada nors pats žinojai, kas tu esi?

Akino žėrintis natūralus spindėjimas,
Švietė kaspinai ir nėriniai rankų darbo.
Paslapčiom abejonė it laikas atsėlino
Išbalusi kaip dviejų mėnesių sidabras.

Ir viso to nebuvo, nebuvo niekad,
Buvo tik mano sąmonės sapnai.
Te visos svajos sieloj pasilieka
Žinodamos, kuo vieną dieną tapai.