Štai rugsėjis mums atima protus —
Juos paleidžia lakstyt patvoriuos.
Ir dabar pro nuogų medžių grotas
Ima rankioti protus ruduo.

Ir jis veda tuos protus per žmones.
Vis kitom beprotėjam mintim.
Aš įsipilu vyno ir laukiu,
Kol galėsiu galvot tavimi.