Sunki vaikystė

Tai ką čia primąstei, kvailutis vaike,
Su savo aitvaru kuris nebepaskrenda?
Ir šypsos tetos: Jaunasai Da Vinčis!
Ir dėdės šypsos: Durnius nelaimingas!

Numeta tave lyg seną lėlę:
Akim stiklinėm, plastmasinėm rankom.
Augina vazone lyg retą gėlę
Ir spjauna vaisių nesulaukę.

Tai ką čia primąstei, kvailutis vaike,
Su mašinėlės nusuktais ratukais?
Štai eina katinas ūsus suraitęs,
Patemk už jų, parodyk kas čia liūtas!

Tai ką tu padarei, nekaltas vaike,
Su šautuvu kursai į žmones šaudo?
Ir žiūri tetos, akys jų paklaikę,
Ir dėdės žiūri: Kas iš jo išaugo...
Bastet