Veidrodyje atsispindi žvakės
Kaip žvaigždės tamsiam debesy,
Bet ne tai mato manosios akys,
Ne tai jaučia mano pojūčiai visi.

Tarsi pro didelį magišką stiklą
Aš save, savo pasaulį matau,
Matau, kas tikra, realu, netikra.
Aš nieko nenoriu pasakot tau.

Matau visą išgalvotą savo tiesą —
Sunku žiūrėt į save iš šalies.
Žinau, ko nenoriu ir ko neturėsiu,
Matau, ko nebuvo ir ko tu gailies.