Po balzgana rudenio saule,
Po rasotu dangum rugsėjo
Ir vėl — tarsi viskas iš naujo,
Lyg pradedant pirmąją sėją.

Lyg iš naujo vyniojasi kelias,
Ilgesingas, kai juo eini.
Plaukia dienos — plunksniniai debesys,
Metų pėdsakai — atminty.

Lyg iš naujo prasikala mintys,
Auga žodžiai, skleidžiasi, žydi.
Nemiegtom naktim prijaukintos
Eilutės būriuojasi skrydžiui.

Lyg iš naujo... Bet ne, ne iš naujo —
Viskas tęsias, tik skaičiai kiti...
Aš po balzgana rudenio saule
Su savim... Su jumis... Ta pati!