Šitaip tik vasara gali šypsotis,
Kai kalendorius rudenį žada.
Smilga gelsva jūros vėjuose linksta,
Noksta erškėtuogė, smėlio maitinama.

Skaidrūs pušynai kvepia rugpjūčiu,
Menamos kasos pavėjui išsipina,
Mintys pakvimpa sakais ir gyvenimu,
Liūdesio rasos į žolę susigeria...

Savo vienatvę su burėm paleisiu
Marių platybėse išsibarstyti,
Supsiu lyg vaiką klykiantį ilgesį,
Kad neskaudėtų, sapną sapnuojant...