Neišnykau
sulaukiau ryto
ir vėl keliuos
lyg numinta žolė
ir vėl sparnuose
gaudžia vėjas
gyvybė skleidžias
lyg gėlė
neliko nuoskaudų
nei graužaties neliko
tiktai šviesa
manasis nešulys
nepykite
pas jus užsuksiu
pabeldęs tyliai
į duris
pasidalinsiu tuo
kas buvo duota
saldžiu nektaru
ir sūria druska
išverksit ašarom
gal savo gėlą
o gal atstumt mane
pakils ranka
jūs nebijokit skausmo
jis išvalo
ir prikelia gyvent
iš pelenų
tik patikėkit patikėkit
meile
pajusit savyje
o Viešpatie
aš gyvenu