Netikėk manimi

Netikėk manimi, kai iš purvo išbridus
Ir pakėlusi galvą tavo vardą ištarsiu.
Netikėk manimi, tai tik vėjas pašėlęs
Smėlio pusnį ir vėlei kedena.
Netikėk manimi, kai aš švelniai pažvelgsiu,
O akys laimingos kvatosis,
Kai butelį vyno viena aš išgėrus
Po kojom nuoga tau vaitosiu.
Netikėk manimi, kai duris atlapojus
Tavo norus pavėjui paleisiu.
Aš tik moteris – vakar kvatojus,
Šiandien verksiu ir vėlei prakeiksiu
Tavo dieną – rasotą ir gaivią –
Kai mylėjai mane nepažinęs –
Aš juk moterim būti užgimus,
Nors ja būti progos nesuteiksi.
Netikėk manimi, kai aš vėl atsigręžus,
Palaiminsiu – širdys nutyla,
Kai daug skausmo, kančios , netikrumo
Vietoj ašarų skruostais nubyra.

2012-01-13
Aukso diena