Visadu man kvepėsi žemvagem,
Tėvą prakaitu, žemes ilgesiu,
Kai dungaus pakraščiai aptemį
Man kvepėsi letum ir smilgam.

Tykiai dievą karvytes bovisis,
Kol privargį ažmigs matejukuos,
Lig žemas man kvepėsi panovaliu
Ir menulią stiklu įtrūkusiu.

Nuganis šaltas pūgas piemenys,
Ir parnakt išsivaikščias pašalas,
Barsis debesys, dungų apsėmį,
Man kvepėsi vaikystes ašaram.

Dienas ais ir nuveis par sutemas,
Par dirvonus, par tyliunčias pievas,
Kai žides pakasynų putinas
Ir tadu man kvepėsi tėviški.