Plėšo ašmenys Laiko gijas tarp mūsų,
Kaip sutemas plėšo nauja aušra.
Aš vėl nematomas, besvoris rūkas būsiu.

Sapnus Tau drumsiu it mėlynas mėnulis,
Į pulsuojančią širdį vėl smigs gėluonis...
Nubusi lyg nebūtum migęs, nebūtum gulęs.

Tu nežinai, kur aš, bet aš visad žinau, kur Tu,
Mano tamsioj širdy mes visada kartu.