Esi čia savas,
          tarp dainų išaugęs:
kol mišką apeini,
          ar pabalius —
tu sveikini
          kiekvieną vabalą,
ir medį pašauki vardu —
          lyg draugą...

Ir vis mielesnis,
          artimesnis atrodo
kiekvienas,
          kurs tave prisimena...
-  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -
Ko sutrikai,
          už rankos imamas,
gyvenime,
          nesibaigiąs atodūsiu?