tarp žodžių ir eilučių
žydi rožės
spygliai padursčioja mintį

nežinau ką išliesiu
ištroškusiai sielai
nežinau kam įdurs ji

tarp tų pačių žodžių
pilnatis švyti
kaip švytėjo prieš tūkstančius metų

pasimelsiu nežinomam dievui
kad mintis
tikrove paverstų