Pavargęs vakare, kasmet grįžti rugpjūtį...
Lyg nusivylęs žemėn obuolius trenki.
Sunkiais lietaus lašais išprievartauji
Vis dar nenuskintą žiedą.
Žvaigždes uždengęs ir akis atėmęs
Priverti susimąstyti
Ir slėptis vientulystėje visus,
Nespėjusius medunešio laike išnykti.