...šiandien saulė jau blausesnė —
nebevargina akių.
Mintys skubrios ir beprasmės
nusruvena upeliu...
Prisimenu pokario rugsėjį.
Mokyklon skubėjom basi,
prastai aprengti —
augom nelepinti, nemigdyti —
pokario nepritekliuos auginti...
Mušė skaudūs gyvenimo kirčiai —
kentėjo tauta,
bet subrendo vargo nebijanti karta.

Daug skambučių skardens
ir šį rytmetėlį rudens.
Jie įsirėš giliai į širdį.
Su meile stebėsiu jų skrydį.