O buvo juk laikai!..
Kada mes juokėmės iš visko...
O ryto spinduliai
Mūs šypsenas surinko.

Rasa nuo pėdų žliaugė,
Ir juokas buvo toks garsus!
Sulindome į šieno kaugę,
Ir gąsdinom iš ten visus!

Galėjome lakstyt laukais
Rugių, kviečių ir avižų.
O buvo juk laikai,
Kada mes buvome kartu.