Ant žydinčios palangės
taip šviesu!
Tai tavo akys —
kaspinais į stiklą.

Atversiu langą —
noriu būt kartu!
Ir ant palangės
atsisėsiu.

Kalbėkimės be žodžių.
Aš ir tu.
Kad ilgesys skaudus
ryto žolėj rasa skambėtų.

Ir nusijuok —
juk būsi artimas
kaip niekada!
Ir mėtinę arbatą
gersim dviese...

Tik tu — aukštai,
ant debesėlio danguje,
aš — ant palangės,
kojas nakčiai
besišypsančiai ištiesus...