Mane pažadino tylus malkų spragesys krosnyje. Neskubėjau atsimerkti, mat dar ramiai snūduriavau. Mąsčiau apie mamą, tėtį ir viską, kas gera. Po to pramerkiau akis: už lango buvo dar tamsoka, bet kai pamačiau, kad smarkus vėjas į visas puses nešioja stambias snaiges, o aš patogiai guliu šiltoj lovoj, mane apėmė neapsakoma laimė ir pasitenkinimas.
Negana to, buvo Kalėdų rytas. Po prieblandoje baugiai atrodančia eglute bolavo pora blizgančiu popieriumi įpakuotų dovanų.
Tobula. Mintyse padėkojau sau bei gyvenimui, nusišypsojau, ir vėl apsikamšiau minkštais patalais. Dar pamiegosiu.