dar nepadegė vėjas beržų mėnesienoje verkiančių
dar sūpuojas ant klevo kasų žaliaplaukės fantazijos
garsiai juokiasi dangūs vaivorykštėm vyzdžiuosna lašančiom
kol tirpstu akimis įsikibusi Tavo peizažų

nuganysi mane į rugienas subridusiom liūtim
sušukuosi žodžius ir išaudęs mintis atsikvėpsi
tolumos vidury gęsta žarą rytojaus rugpjūtis
stingsta vaškas į rudenį nešdamas temstančią vėsą

surusens šermukšnynais tamsa išsitiesus ant delno
ąžuolynai mals kavą ir sunksis rytojus pro langus
atsimerkiu ir šypsausi kolei žolė nesušąlo
kol ganai manimi basą saulę ir šiandienos dangų