Kaip pažiūrėsi, taip pamatysi. Spalvos septynios.
Viskas priklauso, kaip sumaišysi. Ir ko dejuoti?
Gyvenam blyškiai? Matom tik juoda, nors dega ryškiai.
Baigiam susmilkti ant sofos jodami, į televizorių
Taktą kinkuodami. Vis prisimindami spalvą vienintelę.
Kojų nepavelkam, tingėti tingime. Pilvus išvertę,
Į jūrą teršiame. Kaltas nekaltas — į peklą kišame.
Sąžinė mūsų už vieną litą — blusų turgely kaip sena vyža.
Nedaug betrūksta, kad į humaną noriai priduosim
Tėvą ir mamą. Verkiam, kad pilka. Šaukiam, kad šalta.
Gal atsibuskim nors vieną kartą. Nėr ko dejuoti,
Kad viskas juoda, imu teptuką, tapau spalvotai.