Per saulėlydį
balzgani medžiai prityla.
Susikaupę stebi,
kaip rausvu dangumi slinkdamas
ugninis saulės kamuolys
pamažu paskęsta  jūroje.
Ir nusirita nuo veido
buvusi diena.
Pulsas tvinkčioja ramiau.
O rytdienos rūpesčiai tariasi,
kuriam rytoj pasireikšti pirmiau.
Taip ir gyvenam...