Bandau save prisijaukinti
Kaip katę — paslaptingą, baikščią.
Jau kartais leidžiuosi paglostoma,
Šešėliu iš paskos sau vaikštau.

Vilioju, gundau saldžiu pienu,
Meiliais žodeliais, šiltu guoliu —
Pasilieku... Ryte pabėgu,
Supratusi, kur aš papuoliau.

Vėl atskirai ir tik iš tolo
Prasilenkiame gatvėj, aikštėj.
Bet vis arčiau, arčiau prie savęs —
Kartu jaukinamės ir... senstam...