- - - glaustos prie kojų
kaip mažas šunytis akmuo
pamiškėj neatšalęs
nuo saulės veriančio žvilgsnio
gervuogynai išsirpę
kojas basas nubraižo
skubantis alkanas laikas
vis ragina vanduo
paskutinį kartą panert žuvimi
atminimų upėn dar gundo
samanų kilimas

ruduo - - -
linksta šermukšnio uogom
iki pat horizonto - - -