Nevadink tu manęs karvute Dievo.
Galiu gelti skaudžiau nei uodo pati.
Įsisiurbus sakai — kaip erkė didžiulė,
Gal todėl ligi šiol laimės lygą turi.

Nebenoriu būti virtuvės kombainu.
Ne Atlantas — visą ūkį laikyt.
Pats į ką pavirtai nuo pavydo ir baimių.
Kilimėlis prie durų — kojom valyt.

Ir kas, kad lėkštės naujo servizo.
Man nesvarbu, ką žmonės pasakys.
Ar aš kalta, kad buto sienos kiauros.
Kur pažadėta prie ežero pilis?

Nevadink tu manęs kate Siamo.
Greit pamiršai, kokie aštrūs nagai.
Aš geiša? Tavo? Nuo Fudzijamo?
Į lovą nori? — pirma pinigai.