Tik smuiko raktas ir septynios natos.
O Dieve, kiek daug melodijų puikių.
Visas raides ant stalo pasipylęs,
Surinkti žodžio vieno negaliu.

Dar neištarto, niekur negirdėto.
Tik tau, ir kad suprastum tu viena.
Nejau širdy nebėra vietos,
Kodėl neskamba žodis lyg nata?

Šaukiu balsu, atsimuša tik aidu.
Rudens lauke — liūdna gaida.
Laiko ražienom žodžių šmėklos braido.
O to vienintelio vis dar nėra.

Gal nesurasiu, bet žinok, ieškojau.
Net ženklus svetimus bandžiau pridėt.
Nejaugi liks tik išbarstytos raidės,
Dar bandančios akordu suskambėt?..