Vėjau! Vėjau keliauninke,
kurgi bėgi nuo manęs?
Čiupkim viesulo trikinkę
ir – į saulėtas dienas!

*

Vėjas atpūtė gervę iš japoniškų sodų,
nuo mergaitės delnų,
kad pasaulis iš naujo suvoktų,
kaip sunku be svajonės,
be paukščio sparnų.

*
Vėjas viesulu pavirto,
Plyšo debesys, stogai,
Surikiuotos šieno stirtos
Išlekiojo lig vienai.