Te kiekvienas mūsų, brangioji Hana, vynioja savo kokoną neklausdamas, kam tai daro ir kokiam tikslui.
Mari Kiuri

Leisk man išmest visas kvailystes,
kurias sukraunu savose kišenėse,
arba tiek dirbti pagaliau išdrįsti,
kad netgi dingtų sąmonė.

Geriausia būtų, jei pamirščiau esant tikslą
ar atpildą, arba malonę būti pripažintai.
Ir nebijočiau viešumoj suklysti —
pati savim vien tapčiau dorybinga.
Ir kai jau viską duosi, neįleiski skurdo.

Suteiki gerus mokytojus, kad mane sukurtų.