Mes norim tiek daug iš gyvenimo. Tiek daug didelių dalykų. Laimės laimės laimės. Neatsigęždami į valkatą gatvėje, mintyse svarstom apie darbus, gyvenimo partnerius, ar turėsim tokius, ar ne, apie pripažinimą ir romantiškus saulėtekius apsikabinus kažką.

Gatve eina mergina. Iš aprangos matyti, kad ji guvi, veikli, bendraujanti. Ryškiaspalvė skara, švarūs bateliai, didelės mėlynos akys, gražūs madingi akinių rėmeliai, netvarkingai ant pakaušio surišti plaukai, ryškus laikrodis. Tokių asmenybių dabar daug. Kičiniam stiliui, dera viskas, jeigu tai ne treninginės kelnės ir ne „Adidas“ rankinė. Dabar nesuprasi, atrodo, merginai tiktų ir Dalai Lamą pripiešti, ir Ivanauskaitę, ir eko pažiūras, gražią sielą. Ir kas žino, kad šita gražiaveidė mergina, tvarkinga, padoriai atrodanti, šiandien apsimetė, kad nepastebėjo, kai kasininkė jai grąžino keliom dešimtim per daug pinigų. Kas žino, kad šita mergina juokėsi iš tos vargšės kasininkės, pasakodama draugei. Ir taip, ji nesusimąsto apie tai, kad greičiausiai tai merginai kasininkei, kuri, pasak jos, tikra prisidažiusi „fyfa“, lėta ir kvaila, turės grąžinti tuos pinigus iš savo kišenės verkdama, kad per savo kvailumą mažiau užsidirba negu atiduoda į kasą. O kodėl šitai gražiaveidei mergaitei turėtų rūpėti kažkokios „fyfos“ kelių centimetrų ilgumo nagais gyvenimas. Gražiaveidei didžiaakiai šiuolaikinei mergaitei TAS PATS. Pati kalta.

O... Dabar tiek daug žmonių, kurie dėsto draugams savo gyvenimo tiesas, ypatingai šiais laikais svarbu sveikata, stilius, veikla, įsitikinimai. Jeigu sportuoji, turi „protingą“ darbą, jeigu propaguoji sveiką mitybą, keliauji, o vakarais dar sugebi juoktis susirietus su savo stilingais draugais stilingame bare! O, brolyti! Tau pavyko! Tu gyveni PRIPAŽINTĄ gyvenimą.

Kokia apgaulė. Kiekviename iš mūsų. Beveik niekada nesame tie, kuriuos vaidiname. Bet tokios juodai baltos asmenybės žeidžia. Todėl, kai kyla klausimas, ar labiau imponuoji piktiems, suirzusiems burbuliuojantiems dėl visko, nuo vyriausybės iki pakelėj besimėtančio akmenėlio vyresnio amžiaus žmonėms, ar nuostabiam linksmam žmogui, kuris žvelgia į gyvenimą su tokiu nuožmiu pozityvumu, nepastebėdamas, kad tas vidinis pozityvumas verčia jį į maniakiškai egoistini asmenį, lygiuojantį kitus pagal savo asmeninę vertės skalę... O dievai..! Aš renkuosi pirmuosius! O žinot kodėl? Todėl, kad jie nekelia įtampos.

Pavyzdžiui ta gražiaveidė mergina. Bendrauji ir galvoji: oho, koks gražus žmogus. O tada paaiškėja, kad jinai nekenčia apsileidusių, tokių kaip kasininkės, nieko per daug nesiekiančių, kad jai neįdomus žmonės be vadinamos visuomeninės charizmos, kad ji negailestingai žudo vorus, šlykštėdamasi jų egzistencija, kad meluoja tam, kad patiktų, kad niekina ir šiurkščiai šneka su girtuokliais, su valkatom, su prašančiais pinigų. Ir tada, kai žmogus, pats nesuprasdamas, pradeda rodyti tikrąjį savo veidą, tu jauti įtampą nesuvokdamas, kas tiksliai yra ne taip. O tada jautiesi apgautas, nes, gražiaveide mergaite, TU IRGI kada nors gali tapti alkoholike, galbūt netgi tada, kai visi tavo stilingi draugai nusisuks nuo tavęs į kitus, Tu irgi kitame gyvenime gali būti voru, kurį be gailesčio užmuš kažkas panašus į tave. Nesakau, kad labai tikiu reinkarnacija, bet TU TAI TIKI! Ir, gražiaveide mergaite, tu gal niekada ir nedirbsi kasininke, bet patikėk manim, oi kaip tu verksi, kai koks nors tavo konkurentas tavo protingame darbe nušvilps tavo uždirbtus milijonus legaliai tau iš po nosies, šaipydamasis iš tavo klaidų. Ir nemanau, kad tu jausies geriau nuo to, kad buvai kvaila savo „protingame” darbe.

Todėl mieliau pasirėkauti su girtuokliu jo nežeminant, nes niekada nežinai, kur jam teko pabuvoti prieš tai. Todėl geriau nežudyti nieko: nei kitų žmonių, nei vorų, kol jie nežudo tavęs. Todėl geriau būti sąžiningam sau ir kitiems ir savo piktuosius demonus parodžius suprasti, kas yra draugai. Todėl geriau save mylėti be rūbų ir veidrodžio.

Ir dievaži… Valkatos, sukriošę senučiukai ir kiti nešiuolaikiški žmonės… jie turi tokias gražias akis...