Pasiūbuotas lyg pūkas nuo vėjo,
Nors apglėbti tu jo negali –
Tavo pienės seniai nužydėjo,
Tik jų kvapą kas naktį geri.

Ir svaigsti tartum svaigsta mėnulis,
Iš korių išbučiavęs žvaigždes.
Vėl toks nuogas savy atsigulęs
Užsimerki tamsoj prieš kaltes.

Tačiau prakaitas šaltas palieka,
Ir sprangu, taip sprangu gomury...
...................................................

Mėnuo gabalą savo atriekia –
Tą, kurio nematai, neturi...