Mamai iš ten
Gelsvai sudžiūvusių gėlių vaga
Degiu žingsniu skubėdavai ateit
Tik tam, kad išgalvočiau čia tave
Viltingai trokšdama ranka paliest –
Gal tam, kad pažiūrėtum įdėmiai
Man į vyzdžius – ar jie dar skausmą jaus,
Kai nesibaigę amžini keliai
Tokie tikri iki brandaus rudens.
Kad nutylėjimais šnekėtų vakarai,
Kai nuo raudų užkimus atmintis,
Kai tarsiu žodį sujauktą – atleisk –
Tik ar nutolstančią keliu pavys.