Bėgantys metai ženklą įspaudžia,
Ilgesio raukšlę dienos išaudžia -
Liūdesio debesys žvilgsnyje supas.

Niekas lig šiolei nesutrūnijo:
Mena dar akys trapią leliją,
Nepamiršau, kada stygos nutrūko...

Rodosi, viskas jau išdalinta...
Tik neskaičiuoju kartą kelintą -
Žodžiai švelniausieji sirpsta ant lūpų.