Seniai Dievas kūrybą užmiršo sakydamas:
— Dabar tu kurk!
Žuvys nekimba, į debesies tylą
nubėgo žaibai alkani.
Laikas it žirgas be kamanų klumpa
ir nusižvengia. O mes? —
Stovim ir žiūrim į karsto lentą,
rankose vinys
-
viltis

Mobiliojoj erdvėj — klaidinga žinutė.
— Kodėl per anksti išeini?
Dievas užmiršo mums pasakyti:
— Buvote...
            esam akli